sutauškėti — vksm. Sutauškėjo mẽdyje genỹs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aptauškėti — tr. šnek. apkalbėti: Aptauškės bobos, sužinosi greitai viską Krš. tauškėti; aptauškėti; atitauškėti; ištauškėti; nutauškėti; patauškėti; partauškėti; pritauškėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atitauškėti — 1. intr. ateiti garsiai, skardžiai kalbant: Parvažiavo – atitauška su naujynoms Krš. 2. tr. šnek. atkalbėti (maldas): Negana lūpomis tikt bi kaip attauškėti LMD. tauškėti; aptauškėti; atitauškėti; ištauškėti; nutauškėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
ištauškėti — Rtr 1. intr. Up greitai išbėgti, išdumti, išrūkti: Parbėgo, pasikinkė arklį ir ištauškėjo zovada Jrb. Vieną nusamdė – ištauškėjo, kitą nusamdė – ištauškėjo, ir paliko be kokios mergos Užv. 2. tr. Š, KŽ šnek. išpasakoti, išplepėti, ištaukšti: Ką… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutauškėti — intr. 1. Krš greitai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti kaukšint: Nutauškėjo keliu tekinas, kad ir šuo nebūtų pavijęs Jrb. Nei sudiev, nei dėkui netarusi, nutauškėjo šaligatviu tolyn rš. 2. kalbėti, tarti kapojant žodžius: Teip nutauška kaži kaip tie… … Dictionary of the Lithuanian Language
partauškėti — intr. parvažiuoti taukšint, parbildėti: Partauškės vakare, parsiras Rdn. tauškėti; aptauškėti; atitauškėti; ištauškėti; nutauškėti; patauškėti; partauškėti; pritauškėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
patauškėti — 1. intr. NdŽ kurį laiką tauškėti. 2. intr. prisipildyti tauškėjimo: Kad aš paleisčio iš patauškos, visi laukai patauškėtų Šts. 3. intr., tr. NdŽ šnek. pataukšti, paplepėti: Boba patauškėjo, ir jemi į galvą Krš. Pataušku niekų, i rašos [žodžių… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritauškėti — tr. NdŽ šnek. prikalbėti niekų, priplepėti, pritaukšti: Moteriškė visokių niekų primalė, pritauškėjo rš. Pritauška žmonys visa ko, tik spėk klausyties Krš. tauškėti; aptauškėti; atitauškėti; ištauškėti; nutauškėti; patauškėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sukalenti — intr. 1. sutauškėti (dantimis): Jis nelauktai nutraukė juoką, vilkiškai sukalenęs dantimis rš. 2. imti leisti kalenimo garsą: Vakare parlėkęs ant lizdo garnys linksmai sukaleno Bgt. | Iš komendantūros langų sukaleno kulkosvaidžiai sp. kalenti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
supliauškėti — intr. 1. supliaukšėti, sutauškėti: Vienu akies mirksniu sudundėjo, supliauškėjo, ir pro šalį pralėkė baisi raitųjų gauja J.Bil. [Pempės] skraido apie galvą, sparnais supliauška rš. ║ suploti (rankomis): Ir inejo motynėlė, rankom supliauškėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language